Skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas gimė 1935-01-24 Pakalniuose, Vilkaviškio rajone.
1950 m. baigė Vištyčio septynmetę mokyklą.
1950-1955 m. mokėsi Stepo Žuko meno mokykloje Kaune.
1955-1961 m. studijavo Vilniaus dailės institute skulptūros specialybę.
Nuo 1962 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 
1962-1978 m. dirbo Vilniaus modelių namų žurnalo „Banga“ vyriausiuoju dailininku.
Nuo 1996 m. – Tarptautinės medalių federacijos (FIDEM) narys.
Nuo 2006 m. – Italijos medalių asociacijos (AIAM) narys.
1985 m. Juozui Kalinauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas.
Kūrėjas nuo 1960 m. dalyvauja įvairiose parodose Lietuvoje ir užsienyje.
 
Svarbiausi menininko darbai
 
Skulptūra:
 
Horeljefas „Šokėjėlė“, aukštis – 280 cm, Kauno muzikinio teatro fasade, 1960 m.;
Reljefas „Poilsis“, aukštis – 300 cm, Vilniaus grąžtų gamyklos interjere, 1961 m.;
Bareljefas „Po darbo“, gipsas, 46x101 cm, Lietuvos dailės muziejuje, 1964-1965 m.;
Reljefas „Kova“, kalinėtas varis, 150x150 cm, 1968 m.;
Reljefas „Taika“, kalinėtas varis, 150x150 cm, 1968 m.;
Reljefas „Kosmonauto sutikimas“, kalinėtas varis, 190x170 cm, 1969-1970 m.;
Skydas „Algirdas ir Kęstutis“, kalinėtas varis, ø 69 cm, 1970 m.;
Skulptūra „Prie jūros“, guoba,  aukštis – 50 cm, Lietuvos rašytojų sąjungos interjere, Vilniuje, 1972 m.;
Skydas „Aleksandras Nevskis“, kalinėtas varis, ø 70 cm, 1973 m.;
Skydas „Šaulės“, kalinėtas varis, ø 70 cm, 1975 m.;
Skulptūra „Sapne“, bronza, aukštis – 30 cm, 1975 m.;
Reljefas „Gimnastė su kaspinais“, kalinėtas varis, aukštis – 100 cm, 1975 m.;
Skulptūra „Mergina su kamuoliu“, raudonmedis, 26x56 cm, Tretjakovo galerijoje, Maskvoje, 1976 m.;
Skulptūra „Figūra“, raudonmedis, 54x28x22 cm, 1978 m.;
Monumentas „Partizanai“, bendraautoriai: A. Zokaitis, G. Baravykas, bronza, aukštis – 500 cm, Grūto parke, 1983 m.;
Biustas „Germantas“, bronza, aukštis – 45 cm, 1990 m.;
Skulptūra „Moters figūra II,“ raudonmedis, aukštis – 54 cm, 1991 m.;
Skulptūra „Rytas“, bronza, 55x26x24 cm, 2003 m.;
 
Medaliai:
 
„Vilniaus įkūrimo legenda“, aversas, reversas, varis, galvanoplastika, ø 20 cm, 1973 m..
„Ina“, medalionas, sidabras, 5x6 cm, 1974 m.;
„Skaidrė“, medalionas, varis, galvanoplastika, ø 8 cm, 1978 m.;
„Vilniaus modelių namai“, aliuminis, ø 120 mm, 1979 m.;
„M. K. Čiurlionis“, medalionas, sidabruotas varis, galvanoplastika, 4x5 cm, 1980 m.;
„Susisiekimo ministras J. Biržiškis“, portretas, varis, galvanoplastika, ø 19 cm, 1994 m.;
„Algirdė“, medalionas, sidabruotas varis, ø 60 mm, 2000 m.;
„Moteris ir katinas“, žalvaris, 90x120 mm, 2003 m.;
„Dr. Pranui Kizniui – 60 metų. UAB „Lietpak“ – 15 metų“, aversas, reversas, žalvaris, 51 mm, LMK, 2005 m.;
„Arkangelas Rapolas“, bendraautorė Lina Kalinauskaitė, av., reversas, žalvaris, sidabras Ag 925, ø 51 mm, LMK, 2007 m.;
„Žalgirio mūšiui – 600 metų. 1410-2010“, bendraautorė Lina Kalinauskaitė,
 
aversas, reversas, žalvaris, sidabras Ag 925, galvanoplastika, ø 51 mm, LMK, 2010 m.;

„Architektas Gintautas Pamerneckis“, portretas, aversas, sidabruotas varis, ø 21 cm, 2010 m.
„1863-1864 m. sukilimui – 150 metų“, aversas, reversas, sidabruotas varis, galvanoplastika, ø 18 cm, 2013 m;
„Oršos mūšiui – 500 metų. 1514-2014“, aversas, reversas, sidabruotas varis, galvanoplastika, ø 30 cm, 2014 m.
 
Piešiniai, tapyba:
 
Aktai – per 500 parodinių darbų, pieštukas, tušas, anglis, monotipija, akvarelė, pastelė, mišri technika;
Peizažai – per 50 parodinių darbų, pastelė, aliejus, pieštukas, anglis, tušas;
 
Kūriniai visuomeninėse ir privačiose kolekcijose:
 
„Žirgai“, įvairūs istorinės tematikos medaliai – Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kaune;
16 įvairių darbų – Lietuvos dailės muziejuje,Vilniuje;
„Gimnastė su kaspinais“ – A. Grendos privati kolekcija, Vilniuje;
„Aukojimas“ – V. Martikonio privati kolekcija, Vilniuje;
„Prie jūros“ – Lietuvos rašytojų sąjungos interjere, Vilniuje;
„Linutė“, „Mergina su kamuoliu“ – Tretjakovo galerijoje, Maskvoje;
„Pirtyje“‚ „Vilniaus įkūrimo legenda“ – Maskvos dailės muziejuje;
„Dr. J. Schulman“ – biustas, privati E. Schulman kolekcija, Niudžersyje (JAV);
„Gulinti“ – moters aktas, monotipija, Delakrua galerija, Niudžersyje (JAV);
„Algirdas ir Kęstutis“ – privati kolekcija, Japonijoje;
Įvairūs istorinės tematikos medaliai – Trakų istorijos muziejuje;
Įvairūs istorinės tematikos medaliai – Lietuvos Nacionaliniame muziejuje;
Kiti darbai privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
 
Kūriniai viešose erdvėse: 
 
Nacionalinio Kauno dramos teatro fasade – horeljefas „Šokėjėlė“, aukštis - 280 cm;
Maskvos Gnesinų muzikos mokyklos fasade – skulptūra „Mūza“, aukštis - 650 cm, bendraautorius A. Zokaitis;
Operos ir baleto teatro fasade – skulptūros: „Aida“, „Eglė žalčių karalienė“, „Otelas“, aukštis – 330 cm;
Grūto parke – monumentas „Partizanai“, bendraautoriai: A. Zokaitis, architektas G. Baravykas, bronza, aukštis – 500 cm;
Vištyčio nepriklausomybės paminklo steloje – bareljefas „Prezidentas A. Smetona“, aukštis - 42 cm.
 
Publikacijos:
 
Jubiliejinės dailės parodos katalogas, Vilnius, 1965 m.;
Matekūnaitė A. „Kai metalas prabyla“, Komjaunimo tiesa, Vilnius, 1968 m.;
Tarptautinės medalių parodos Prahoje ir Bratislavoje katalogas, Vilnius, 1969-1970 m.;
„Sąjunginė meno paroda“, katalogas, Vilnius, 1970 m.;
XVI FIDEM konkurso „Krakow-zamek krolevski na Wawelu“ katalogas, Krokuva, 1975 m.;
„Ryga-72“, skulptūrų parodos katalogas, Ryga, 1975 m.;
„Dailė“, Kultūros barai, Vilnius, 1975 m.;
Budrys S. „Trys talentingi“, Vilnius, 1975 m.;
II sąjunginė medalių paroda, katalogas, Vilnius, 1975 m.;
I respublikinė medalių paroda, katalogas, Vilnius, 1984 m.;
„Sovietinės Lietuvos menas“, katalogas, Vilnius, 1987 m.;
„Vilnius. 1987-1988“, katalogas, Vilnius, 1987 m.;
Mažoji lietuviškoji enciklopedija, antras tomas, 1987 m.;
„II respublikinė medalių paroda“, katalogas, Vilnius, 1988 m.;
„Kas yra kas Lietuvoje“ (1996-2009);
„Amžina ugnies legenda“, Lietuvos sportas, Vilnius, 1996 m. liepos 20 d.;
„Jubiliejiniai medaliai „Vilkaviškiui – 300 metų“, Vilkaviškio rajono laikraštis, 1997 m. liepos 19 d.;
„V respublikinė medalių trienalė“, katalogas, Vilnius, 1997 m.;
„Modern Art Medals“ Retrospective FIDEM XXVI, albumas, 1998 m. spalis.;
„Pavilnio menininkai jubiliejaus proga savo rajoną papuošė skulptūromis“, Lietuvos rytas, 1998 m. lapkričio 28 d.;
„IV Baltijos medalių trienalė“, Lietuvos žinios, 1999 m. sausio 21 d.;
„Medalis Šventiesiems 2000 metams“, Respublika, 1999 m. gruodžio 29 d.;
„VI respublikinė medalių trienalė“, katalogas, Vilnius, 2000 m.;
„Sculptor Juozas Kalinauskas“, Business & Exhibitions, Vilnius, 2000 m. birželis;
Vilniaus menininkų klubo „Plekšnė“ dailininkų katalogas, 2002 m.;
„Karaliaus Mindaugo atminimą įamžins ir naujas medalis“, BNS, Vilnius, 2003 m. liepos 2 d.;
„Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms skirtas medalis“, Respublika, 2003 m. liepos 3 d.;
„Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms skirtas medalis“, Voruta, 2003 m. gruodžio 20 d.;
„Juozo Kalinausko mintimis metalas ir medis prabyla...“, Business & Exhibitions specialus leidimas, Vilnius, 2004 m.;
„Juozo Kalinausko jubiliejinė paroda“, Business & Exhibitions, Vilnius, 2006 m. balandis;
„J. Kalinausko jubiliejinė paroda“, Lietuvos aidas, 2006 m. birželio 10 d.;
„Sąlytis su praeitim ir dabartim“, Literatūra ir menas, 2006 m. birželio 23 d.;
„VII Baltijos medalių trienalė“, katalogas, Vilnius, 2007 m.;
„Juozo Kalinausko medalis Saulės pergalei“, Lietuvos aidas, 2007 m. kovo 2 d.;
„Nesistengiu būti madingas, laikas įvertins, kas yra vertinga“, Business & Exhibitions, 2007 m. gegužė;
„Istorija ir legendos atgiję prakalbintam metale“, Lietuvos švyturys, Vilnius, 2007 m. birželis;
„Lietuvos karalienė Morta“ Saulės delta, Šiauliai, 2008 m. spalio 5 d.;
„Skulptorius įamžina tautos istoriją“, Lietuvos švyturys, Vilnius, 2008 m. kovas;
„Lietuvos istorijos vingiai viename medalyje“, Business & Exhibitions, Vilnius, 2009 m. rugsėjis;
„Pergalė Žalgirio mūšyje“, Asociacija Echolita, 2010 m.;
„Lietuvos skulptoriai“, General Books LCC, JAV, 2010 m. gegužės 20 d.;
„Europos  menininkų pristatymas“, General Books LCC, JAV, 2010 m. birželio 1 d.;
„Lietuvos menininkų pristatymas“, General Books LCC, JAV, 2010 m. birželio 15 d.;
„Skulptorius įdarbina paminklus“, Respublika, 2010 m. birželio 17 d.;
„Žmogus, praturtinęs Lietuvos istorinę medalininkystę“, Lietuvos aidas, 2010 m. liepos 17 d.;
„Vytauto Didžiojo karo muziejus 2009 metais“ almanachas, 2010 m. rugpjūtis;
„Medalis M.K. Čiurlionio garbei“, Lietuvos aidas, 2011 m. liepos 16 d.;
„Pasimatymas su Lietuva“, Tyto Alba, 2011 m. gruodžio 05 d;
„Laisvės paženklinti“ (I Tomas), Versmė, 2012 m. Kovo 15 d.;
„Laisvės paženklinti“ (II Tom
as), Versmė,  2013 m. Kovo 8 d.;
„Tai Lietuva“, Terra Publica, 2014 m. Vasario 21 d.
 
Svarbesnės parodos:
 
1965 m. – jubiliejinė dailės paroda Vilniuje;
1966 m. – Lietuvos dailės paroda-konkursas;
1967 m. – Respublikinė dailės paroda Vilniuje;
1969-1970 m. – Tarptautinė medalių paroda Prahoje;
1972 m. – Kvadrienalė Rygoje;
1972 m. – personalinė paroda Vilniuje;
1975 m. – Tarptautinė medalių paroda Krokuvoje;
1976 m. – Kvadrienalė Rygoje;
1984 m. – Sąjunginė paroda Maskvoje;
1985 m. – grupinė paroda Tretjakovo galerijoje, Maskvoje;
1986-1987 m. – dailės paroda Maskvoje;
1987-1988 m. – II respublikinė medalių trienalė Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje;
1991 m. – III respublikinė paroda Vilniuje;
1993 m. – IV respublikinė medalių trienalė Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje;
1994 m. rugsėjis – personalinė paroda Vilkaviškyje, „Kraštiečių“ salėje;
1998 m. lapkritis – personalinė paroda Vilniuje, „Atžalyno“ klubo salėje;
1998 m. – FIDEM paroda Olandijoje;
2002 m. – FIDEM paroda Paryžiuje;
2002 m. – skulptūrų simpoziumo paroda Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje;
2000-2005 m. – kasmetinės medalių parodos Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje;
2006 m. – personalinė paroda Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje;
2007 m. – FIDEM paroda Kolorado Springse (JAV);
2007 m. vasaris – paroda „Korperhaft-Erotische Impressionen“ Daetz-Centrum, Lichtenšteine (Vokietija);
2008 m. – AIAM medalių paroda Romoje;
2009 m. gegužė – paroda Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti Radvilų rūmuose, Vilniuje;
2009 m. rugsėjis – naujausių kūrinių pristatymas-paroda Vilniaus Rotušėjė;
2009 m. spalis – IX respublikinė medalių trienalė  Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje;
2010 m. lapkritis – paroda Žalgirio ir Durbės mūšių tema galerijoje „Arka“, Vilniuje.
2010 m. gruodis – VIII Baltijos medalių trienalė Šv. Jono gatvės gerijoje, Vilniuje.
2011 m. kovas – VIII Baltijos medalių trienalė Gedertso Eliaso vardo dailės muziejuje, Jelgavoje (Latvija);
2012 m. liepa 
– XXXII FIDEM medalių kongresas Glasgove (Anglija);
2012 m. spalis – X respublikinė medalių tienalė Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje;
2013 m. rugsėjis  IX Baltijos medalių trienalė Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje;
2014 m. balandis 
 personalinė paroda Jonavos krašto muziejuje, Jonavoje;
2014 m. birželis  personalinė paroda Ukmergės kraštotyros muziejuje, Ukmergėje;
2014 m. rugsėjis – medalio Ošros mūšiui - 500 m. pristatymas/paroda Vytayto Didžiojo karo muziejuje, Kaune;
2014 m. rugsėjis – XXXIII FIDEM medalių kongresas Sofijoje;
2015 m. vasaris – personalinė paroda Vytayto Didžiojo karo muziejuje, Kaune;
2015 m. gegužė – personalinė paroda Medininkų pilies muziejuje, Medininkuose;
2016 m. balandis - personalinė paroda "Lietuvos istorija medaliuose" Biržų pilyje;
2016 m. rugsėjis - paroda "Spindėk, Lietuva" LR Seimas, Vilniuje.
 
Svarbesni apdovanojimai:
 
1966 m. – Pirmoji premija už reljefą „Olimpinė ugnis“, Lietuvos dailininkų sąjungos respublikiniame konkurse, Vilniuje;
1966 m. – Antroji premija už reljefą „Kova“, Lietuvos dailininkų sąjungos respublikiniame konkurse, Vilniuje;
1969 m. – Trečioji premija už reljefą „Kosmonauto sutikimas“, Maskvoje;
1976 m. – TSRS dailininkų sąjungos diplomas už medalį „Vilniaus įkūrimo legenda“, Maskvoje;
1984 m. – „Grekovo premijos“ sidabro medalis, už monumentą „Partizanai“, Maskvoje;
1985 m. – Nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas;
1993 m. – Medalių konkurso premija už medalį „Vilniui – 670 metų“, Vilniuje;
2013 m. 
– II laipsnio medalis Už nuopelnus Vilniui ir Tautai, Vilniuje.